Spartanika

Kyokushin Karate Mokykla

               

Tolerancija ir pagarba - mūsų skydas
Gerumas - mūsų kardas
 
jod1










 

Kontaktai

 

Treneriai

2_IMG_8556
GIEDRIUS SEMĖNAS
1 dan
2_andzej
ANDŽEJ MILEVSKIJ
4 dan
2_maxresdefault
ARTŪRAS MAZELIAUSKAS
1 dan

Kyokushin

Kyoku – ekstremalumas, auksčiausioji riba
Shin – tiesa, teisybė
 
 
 
 

Skaitykite naujienas Facebook‘e

Artėjančio Sezono 2017/18 naujovės ... DaugiauMažiau

Skaitykite Facebook tinklapyje

Stovyklos dienoraštis

Kelios dienos kaip pasibaigė karatė stovykla. Mintyse vis iškyla vienas ar kitas patirtas momentas. Kol ten esi, atrodo, kad taip ir turi būti, kad taip stovykliškai gyventi įprasta, net jei tai tęstųsi ilgiau kaip savaitę, pavyzdžiui, kokį mėnesį. Grįžus į įprastas vėžes supranti, kad tai – įšokimas į kitokio buvimo erdvę. Seni daiktai, palapinės tvirtumo ir girdimumo kambariai, koridoriai, pasipuošę ilgiausiomis batų eilėmis, durų raktas, kurį lengva įkišti, bet vos ištrauksi, valgis, kuris iš esmės tik tam, kad būtum ne alkanas (nesiskundžiu – vieną kartą buvo ir varškėčių su uogiene bei karbonadas su bulvių koše :)), jūra, daug smėlio galvoje, ausyse, gūsiai jūrinio vėjo. Ir visuomet, kai ten nuvažiuoji, nors visa tai ir žinoma, bet kažkaip vis tiek kitaip. Dėl to KITAIP ir važiuoju.
Iš tiesų, šį kartą nemaniau atrasianti ką naujo stovykloje, nes vykau į „Raganę“ gal jau kokį aštuntą kartą. Beeet to naujo vis tik buvo... nu nes gi egzaminas laukė ir tas „kaip čia jį reikės išlaikyt“. Egzaminai niekada nebūna tokie patys. Pernai metais nelaikiau egzamino, todėl stovykla buvo be jaudulio. Bet geroms atostogoms jaudulys BŪTINAS. Nu kitaip niekaip neatsikabins įprasti kasdieniai dalykai. Iki pat išvažiavimo į stovyklą buvo minčių, kaip čia išsisukti – gal vis tik nevažiuoti. Vis dėlto pozityvumas kažkur turėjo glūdėti, jis tiesiog „užkrito už sofos“, reikėjo jį ištraukti. Skaitydama radau vieną mintį: „Ieškodamas šviesos iš pradžių patenki į dar gūdesnę tamsą“ (C. G. Jungas). Taigi mat, čia turbūt apie mane: aš gūdžioje tamsoje ir TAIP IR TURI BŪTI, nes tai viskas „prieš aušrą“. Tad proga pažvelgti į viską kaip į žaidimą ir patikrinti Jungo teoriją. Be to, žadėjau savo katinui laikyti egzaminą, kad tik jis sugrįžtų namo (buvo trumpam nusprendęs pagyventi savarankiškai). Jis grįžo, tai man nebebuvo kur dingti.
Egzaminą laikiau ir išlaikiau. Išlaikius tarsi tam tikra euforija apėmė – pasveikinom vieni kitus, net nepažįstami apsikabinom, nu tikrai – toks bendruomeniškumas, tarsi lyg ne po vieną buvom, o visi kartu.
Daug pasisėmiau treniruotėse, šį kartą visa informacija kažkaip nuosekliai sugulė galvoje. Treniruočių turėjau tris kartus per dieną: ryte, vakarop ir jau visai vakare – 21 valandos katų treniruotė. Kūnas jautėsi laimingas. Nu pas mane jis toks – kuo daugiau krūvio, tuo geriau, kitaip pradeda stingti (turiu jį nuostabų ištvermės atžvilgiu :)).
Jūrai šį kartą neteko tiek daug dėmesio kiek praeitą kartą, bet paskutinės dienos naktį, jau po visų egzaminų, ėjome penkiese, kas dar nemiegojo, prie jūros. Kelias buvo labai gražiai nušviestas iš pro debesis besimatančio mėnulio. Tai buvo taip nuostabu.. Grįžus pagalvojau, kad man dar maža naktinės jūros, ir patraukiau vėl, dabar jau viena (niekam nesakiau, kad einu). Iš tikrųjų pasėdėti paplūdimyje tokiu paros metu ir paklausyti bangų mūšos yra ypatinga. Grįžau trečią nakties ir ramiai užmigau. Rytą anksti išvažiavau. Valgiaraštyje pusryčiams buvo minimi kažikokie makaronai, pamaniau kad nieko neprarasiu, jei išvažiuosiu ankščiau. Užtat kelionėje buvau pavaišinta labai skaniais blynais su varške ir braškių uogiene, kava ir spurga. Spurgos neįstengiau suvalgyti, nes per visą savaitę skrandis buvo pripratintas mažesniems kiekiams, tai spurgą pasišildžiau ir suvalgiau kitą dieną. Ačiū vaišinusiam. Pakeliui nuo Kauno išėjo taip, kad iki Vilniaus pavežėjome iš Suomijos į Prancūziją tranzuojančią, džiazą grojančią, su kontrobosu keliaujančią merginą. Taip sakant, muzikiniu džiazo žingsniu į kitą karate sezoną ir, kaip suprantu, kitos vasaros stovyklos neišvengsiu..., nes laukia juodas diržas. Uhh... bus vėl šviesos-tamsos mūšių... :)

Lina
... DaugiauMažiau

Skaitykite Facebook tinklapyje

Stovyklos metu skelbiama savarankiško darbo savaitė. Salė bus atrakinta pirmadienį/trečiadienį/ketvirtadienį nuo 17 iki 18.30 val. Laukiame visų.
Grįžus po stovyklos nuo 08-07 iki 08-18 užsiėmimai grupėse vyks įprastu vasariniu tvarkaraščiu.
Nuo rugpjūčio 21 d. skelbiama savarankiško darbo savaitė.
Rugpjūčio paskutinę savaitę numatomas sanitarinis salės paruošimas sezonui.
Apie salės veikimą informuosime vėliau.
... DaugiauMažiau

Skaitykite Facebook tinklapyje

#spartietiškavasara2017
Liepos 12 d. ekskursija po Lavoriškių užkardą, Medininkų pilį.
... DaugiauMažiau

Skaitykite Facebook tinklapyje

SPARTANIKA – tavo kelio pradžia

Su Jūsų pagalba mes galime įsigyti naują inventorių, organizuoti vaikų varžybas, aktyviai dalyvauti varžybose kituose Lietuvos miestuose, organizuoti vasaros stovyklas bei tarptautines išvykas. Paramą galite skirti dviem būdais:
  • Internetinės bankininkystės pagalba
  • Užpildant FR0512 formą ranka

Klauskite

+370 672 739 29
L. Giros g. 15, Vilnius